Undanžįgur / fyrirvarar viš 3. orkupakka ESB? Nei, en samt Jį?

Allar nżjar geršir og tilskipanir, sem varša EES-samninginn – ef EES-löndin undirgangast žęr – gilda fyrir allt EES. Ef EES-rķki óskar eftir undanžįgu frį einu eša fleiri įkvęšum ķ nżrri Evrópugerš, jį, žį žarf aš semja sérstaklega um žaš, og undanžįgurnar verša aš koma fram ķ viškomandi reglugerš.

Engar undanžįgur fengust fyrir Ķsland ķ orkumįlum er varšar 3. orkupakka ESB. 


Įhugavert er aš fylgjast meš umręšunni į norska Stóržinginu um innleišingu 3. orkupakka ESB hér į landi.

Norskur rįšherra Bent Hole (H) segir aš Ķslendingar hafi ekki fengiš undanžįgu į fyrirvörum vegna 3. orkupakka ESB.

Rįšherrann svaraši skriflegri fyrirspurn ķ norska stóržinginu ž. 3. aprķl s.l., um undanžįgur Ķslendinga hjį ESB vegna 3. orkupakka ESB. Fyrirspyrjandi var Sigbjorn Gjeldsvik (SP)
:

Umręšur um 3. orkupakkann į norska Stóržinginu

 

Hér er frumheimildin


Žess mį geta, aš allar samžykktir ašalsamnings EES eiga – eftir žvķ, sem hinir żmsu „orkupakkar“ koma fram og öšlast samžykki – algerlega viš um Ķsland. Žetta žżšir t.d. aš ķslenskt bann viš žvķ aš stofna til sęstrengstenginga viš śtlönd vęri andstętt 12. grein EES-samningsins.


ESB hefur žegar sagt: NEI. Litla Ķsland segir: JŚ vķst.
(viš erum bśnir aš semja frįbęra heimasmķšaša fyrirvara, og ESB-kallinn ķ sķmanum segir aš žurfum ekki aš semja). 

 

Fylgist nįnar meš umręšunni į Orkan okkar į Facebook


Stefįn Mįr er meš žetta į hreinu, žingmennirnir ekki

Ķ margumręddri grg. um 3. orkupakka ESB segja lögmennirnir Stefįn Mįr og Frišrik Įrni m.a:

"Fram hefur komiš, aš ekki standi til aš innleiša 8. grein reglugeršar nr 713/2009 ķ landsrétt, jafnvel žótt žrišji orkupakkinn vęri tekinn upp ķ EES-samninginn (aš undangengnu samžykki Alžingis į fyrirliggjandi įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar frį 5. maķ 2017), žar sem Ķsland sé ekki tengt viš innri orkumarkaš ESB (t.d. gegnum sęstreng).

Aš mati höfunda er žó til žess aš lķta, aš samžykki Alžingi umrędda įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar óbreytta (og aflétti žar meš stjórnskipulegum fyrirvara viš hana), žį bakar Ķsland sér žjóšréttarlega skuldbindingu til aš innleiša reglugerš nr 713/2009 ķ landsrétt meš žeim breytingum/ašlögunum, sem leiša af umręddri įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar, sbr 7. grein EES-samningsins. Myndi Ķslandi žvķ bera skylda til aš innleiša reglugeršina ķ landsrétt meš ašlögunum, sem leiša af įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar. Žetta žżšir jafnframt, aš taka veršur afstöšu til žess nś žegar, hvort 8. grein reglugeršar nr 713/2009 (og ašrir hlutar orkupakkans, ef žvķ er aš skipta), standist stjórnarskrįna, og žaš įšur en Alžingi įkvešur, hvort samžykkja skuli umrędda įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar."

Žingmenn vilja gjarnan trśa žvķ aš Alžingi geti sett einhliša fyrirvara gagnvart innleišingu orkupakkans, eftir aš žingiš hefur falliš frį stjórnskipulegum fyrirvara. En Stefįn Mįr hefur sjįlfur višurkennt aš žessari nżstįrlegu leiš fylgir óvissa um hvort okkur verši stefnt af ESA fyrir samningsbrot.

Stefįn Mįr lagši sjįlfur til ašra og betri leiš sem var sś aš hafna orkupakkanum og taka upp višręšur um undanžįgur ķ sameiginlegu EES-nefndinni. Undanžįgur sem fįst žar halda.

Žessari tillögu eru žingmenn ekki aš flķka. Hvers vegna? 
 

Sameiginlega EES-nefndin veitti Ķslandi undanžįgu frį žvķ aš innleiša löggjöf ESB um jaršgas, vegna žess aš hér er ekki framleitt jaršgas. Hśn gęti sömuleišis veitt Ķslandi undanžįgu frį löggjöf ESB um sameiginlega raforkumarkašinn vegna žess aš Ķsland er alls ekki tengt žeim markaši. Žaš er sś leiš sem viš eigum aš fara ķ mįlinu žvķ hśn eyšir allri óvissu.

Allir einhliša fyrirvarar eru gagnslausir eins og reynslan sżnir okkur.

Fylgist meš umręšunni į Orkan okkar į Facebook og į OrkanOkkar.is


Las rįšuneytiš ekki greinagerš Stefįns Mįs?

Stefįn Mįr og Frišrik Įrni segja ķ nżju įliti sķnu m.a:
 
"Engin heimild er aš setja ķ lög įkvęši sem fį ekki stašist ķslenska stjórnarskrį žó aš svo standi į aš ekki reyni į umrędd lagaįkvęši ķ svipinn. Veršur žvķ aš telja rökrétt og raunar óhjįkvęmilegt aš tekin sé afstaša til stjórnskipulegra įlitaefni sem tengjast žrišja orkupakkanum nś žegar og žaš įšur en Alžingi samžykkir žrišja orkupakkann".

"Veršur žvķ aš hafna žvķ sjónarmiši aš įlitaefni tengd valdaframsali til ESA skipti ekki mįli į žessu stigi žar sem grunnvirki yfir landamęri eigi enn eftir aš lķta dagsins ljós hér į landi og žvķ sé Alžingi fęrt aš samžykkja žrišja orkupakkann hvaš svo sem lķši stjórnskipulegum įlitaefnum varšandi valdaframsal til ESA."

Er hęgt aš tala skżrar en žetta um mįliš? Er žetta eitthvert įlitaefni og mįl sem hęgt er aš leysa meš einhliša fyrirvörum og "tślkun" ķ sķmtölum manna į milli? Jafnvel leikmenn skilja žetta.

Hvaš žarf meira til aš Alžingi hafni framsali Ķslendinga į dómsvaldi og framkvęmdavaldi orkumįla til ESB???? Žaš eru engin stjórnskipuleg vandamįl ķ mįlin. Mįliš snżst ekki um ašferšina heldur afleišingarnar.

Fylgist meš umręšunni į Orkan okkar į Facebook


Höfnun 3. Orkupakka ESB: Betri samningsstaša Ķslands?

Oddnż G. Haršardóttir sagši ķ Silfrinu ķ dag aš viš höfnun 3. orkupakka ESB kęmist EES samningnum ķ uppnįm. Žetta er oftuggin tugga. EES samningurinn er ekki ķ neinni hęttu žó viš Ķslendingar hafni 3. okrupakka ESB.

Stefįn Mįr Stefįnsson lagaprófessor segir ķ nżlegri grg sinni (og Frišriks Įrna Frišrikssonar) m.a:

"Fęri svo hins vegar svo aš Ķsland hafni žvķ aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara, žį leišir af 103. gr. EES-samningsins aš taka žyrfti mįliš aftur upp i sameiginlegu EES-nefndinni og leitast viš aš nį lausn žess. Žį tekur viš mįlsmešferš sem um getur i 102. gr. EES-samningsins. Af įkvęšum 102. gr. EES-samningsins leišir aš framkęmd viškomandi višauka EES-samningsins (sem įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar lżtur aš) er žį frestaš til brįšabirgša nema sameiginlega EES-nefndin įkveši annaš. Skal sameiginlega EES-nefndin leitast viš aš koma į samkomulagi um lausn sem ašilar geta sętt sig viš svo draga megi frestunina til baka viš fyrsta tękifęri." (SMS bls. 24).

Mér sżnist sem leikmanni aš staša Ķslands sé mun betri eftir höfnun, žar sem viš höfum žį tvķmęlalaust sterkari samningsstöšu en meš žvķ aš setja upp eigin heimasmķšaša fyrirvara sem viš vitum fyrirfram aš ESB gerir bara stólpagrķn aš lķkt og ķ kjötmįlinu fręga. Ašferš Utanrķkisrįšherra er skżlaust brot į EES samninginum, og hśn felur žess vegna ekki ķ sér neina varnagla. Viš munum sitja uppi meš orkupakkann ķ heilu lagi, sem er stjórnarskrįrbrot samkvęmt įlitsgerš Stefįns Mįs og Frišriks Įrna.

Žvķ var einnig haldiš fram ķ žęttinum aš sęstrengur vęri ekki į teikniboršinu. ESB er į öšru mįli:

Ice Link sęstrengurinn

 

Fylgist meš umręšunni į Orkan okkar į Facebook


Hvar eru svör rįšuneytisins?

viš spurningum Óla Björns Kįrasonar? Voru menn bśnir aš gleyma žeim?

149. löggjafaržing 2018–2019. Žingskjal 64 — 64. mįl.


“Fyrirspurn
til utanrķkisrįšherra um orkupakka ESB, eftirlitsstofnanir sambandsins og EES-samninginn.
Frį Óla Birni Kįrasyni.


1. Hvaša rök lįgu aš baki žvķ aš ķslensk stjórnvöld įkvįšu aš innleiša fyrsta orkupakka ESB hér į landi? Hvaša rök voru fyrir žvķ aš įkveša aš orkumarkašur į Ķslandi skyldi verša hluti af innri markašnum?


2. Hverjar eru helstu breytingar sem geršar hafa veriš ķ žrišja orkupakkanum og hvaša įhrif hafa žęr į Ķslandi?


3. Hefur žrišji orkupakki ESB ašeins įhrif hér į landi ef Ķsland tengist evrópskum orku- markaši beint meš lagningu sęstrengs? Ef svo er, hvaša įhrif?


4. Er tryggt aš Samstarfsstofnun eftirlitsašila į orkumarkaši, sem er stofnun į vegum ESB (e. Agency for the Cooperation of Energy Regulators, ACER), geti aldrei gefiš śt bind- andi tilmęli fyrir ķslensk stjórnvöld? Er tryggt aš aldrei komi til beins eša óbeins valda- framsals til ACER vegna mįlefna innlends orkuflutningsmarkašar?


5. Er hugsanlegt aš ķslensk stjórnvöld undirgangist skuldbindingar um aš styšja viš kerfis- žróunarįętlun fyrir raforkukerfi EES, sem viršist gera rįš fyrir sęstreng frį Ķslandi, ef žrišji orkupakkinn veršur samžykktur?


6. Hvaša lögum žarf aš breyta hér į landi ef stjórnskipulegum fyrirvara vegna žrišja orku- pakkans veršur aflétt?


7. Hvaš gerist ef Alžingi hafnar žvķ aš aflétta stjórnskipulegum fyrirvara vegna žrišja orkupakkans?


8. Hvernig veršur 102. gr. EES-samningsins virkjuš ef stjórnskipulegum fyrirvara veršur ekki aflétt?


9. Hvaša svigrśm hefur sameiginlega EES-nefndin til aš semja um breytingar eša undan- žįgur fyrir einstök EFTA-rķki ķ EES?


10. Hvaš žarf aš gerast til aš hęgt verši aš hefja višręšur um aš Ķsland falli aš mestu eša öllu leyti utan viš orkuvišauka EES-samningsins? Eru višaukar viš EES-samninginn órjśfanlegur hluti hans og žvķ ekki hęgt aš breyta višaukum eša fella žį nišur gagnvart tilteknu rķki?


11. Liggur fyrir śttekt į žvķ hvernig tveggja stoša kerfi EES-samningsins hefur reynst meš tilliti til fullveldisréttar Ķslands?


12. Hafa eftirlitsstofnanir ESB gefiš śt tilmęli eša tilskipanir sem ESA, Eftirlitsstofnun EFTA, hefur tališ sér skylt og rétt aš taka upp?


13. Hefur ESA neitaš aš samžykkja tilmęli eša tilskipanir eftirlitsstofnana ESB? Ef svo er, ķ hvaša mįlum og hvers vegna?

14. Hafa EFTA-löndin komiš aš undirbśningi fjórša orkupakka ESB sem nś er unniš aš? Hvaša sjónarmišum hafa ķslensk stjórnvöld komiš žar į framfęri? Hvaša meginbreyt- ingar kunna aš verša į regluverki orkumarkašarins žegar og ef fjórši orkupakkinn verš- ur innleiddur?

Skriflegt svar óskast.”

 

Spurning vaknar hvor žaš sé svo tķmafrekt aš fremja pólitķskt Harakiri (č…¹åˆ‡ć‚Š) aš menn hafi hreinlega ekki tķma fyrir spurningaleiki?

 


Greypt į aušlindakżlum

Styrmir Gunnarsson segir m.a. ķ grein sinni ķ Mbl. ķ dag:
“Ef fiskimišin viš Ķsland vęru ķ einkaeign en ekki sameign žjóšarinnar eru žessi umsvif tengd orkuaušlind okkar sambęrileg viš žaš, aš erlend fyrirtęki, meš hulin markmiš, vęru aš kaupa upp afmarkaša hluta žeirra og žį įreišanlega öšrum til hagsbóta en žvķ fólki, sem hér bżr.
Hvernig stendur į žvķ aš ķslenzk stjórnvöld lįta žessa žróun į eignarhaldi į HS Orku afskiptalausa?
Hvernig stendur į žvķ aš Alžingi og rķkisstjórn viršast ekki einu sinni taka eftir žvķ sem er aš gerast į žessum vettvangi?
Er til of mikils męlzt aš einhver žingmašur į Alžingi Ķslendinga lįti sig žessi mįl varša og spyrji spurninga?”
 
Styrmir er sjįlfskipašur fullveldissinni og žaš er margt fleira ķ grein hans sem vert er aš gefa gaum. Sumt reyndar vekur furšu. 
 
56232926_391064445060010_6780129046702325760_n
 

Hvers vegna hamast Rķkisstjórnin ķ stjórnarskrįnni nśna?

Allt hefur sķnar skżringar. Fullveldissinnum į Ķslandi ķ öllum flokkum ofbżšur framganga Sjįlfstęšismanna og VG ķ mįli 3. orkupakka ESB.

Hjörleifur Guttormsson segir m.a. Ķ Mbl ķ dag:

”Mįliš sem rķkisstjórnin nś hyggst knżja Alžingi til aš samžykkja į galopnum forsendum og gegn įkvęšum stjórnarskrįr okkar varšar yfirrįš yfir nįttśruaušlindum, ķslenskum fallvötnum, nżtingu žeirra og vernd-un. Žaš er hlišstętt spurningunni um hvort afhenda ętti śtlendingum sjįvaraušlindir okkar. Sótt er aš Landsvirkjun meš einkavęšingu ķ huga og fyrirtęki eins og HS Orka og Arctic Hydro kemba nś landiš undir merkj um smįvirkjana, meš góšfśslegu leyfi Orkustofnunar. Žessir ašilar leggjast nś bak viš tjöldin fast į sveif meš hagsmunaöflum, innlendum og erlendum, um aš tengja Ķsland viš orkumarkaš Bretlands og meginlandsins. Ķslensk nįttśra og almenningur greiša reikninginn meš stórhękkušu raforkuverši og umturnun į frišsęlum dölum og heišum, sem sloppiš hafa viš umrót virkjana fram aš žessu. Hvaš segir ķslensk ęska og kjörnir alžingismenn um slķka framtķšarsżn?”

54798986_260907474851865_1042521152674594816_n

 

 


Var forysta Sjįlfstęšisflokksins ekki į fundinum?

Į Landsfundi Sjįlfstęšisflokksins ķ mars 2018 var eftirfarandi įlyktun samžykkt einróma:

"Sjįlfstęšisflokkurinn hafnar frekara framsali į yfirrįšum yfir ķslenskum orkumarkaši til stofnana Evrópusambandsins."

Landsfundarįlyktun Atvinnumįlanefndar XD

Stefįn Mįr Stefįnsson lagaprófessor segir 

į bls. 41 ķ grg sinni: "Aš mati höfunda er žó til žess aš lķta aš samžykki Alžingi įkvöršun sameiginlegu EES-nefndarinnar óbreytta (og aflétti žar meš stjórnskipulegum fyrirvara viš hana), žį bakar Ķsland sér žjóšréttarlega skuldbindingu til aš innleiša reglugerš 713/2009 ķ landsrétt, meš žeim breytingum/ašlögunum sem leiša af umręddir įkvöršun sameiginlegu EES nefndarinnar, sbr. 7 gr. EES-samningsins."

žaš er ekkert til, sem heitir skżr fyrirvari ķ žingsįlyktunartillögu.  Slķkt er einfaldalega sjįlfsblekking, t.d. til aš fullnęgja ķslensku stjórnarskrįnni, en hśn er ekki ęšri EES-samninginum.  Žaš veršur aš verja stjórnarskrįna meš samningum, ekki einhliša įkvöršun Alžingis.   Žaš veršur aš semja um alla fyrirvara viš EFTA-ESB.  Allt, sem kokkaš er eftirį, er mošreykur įn nokkurs lagalegs gildis aš Evrópurétti Réttast er aušvitaš og hreinlegast aš hafna henni alfariš. 

Tómas Ingi Olrich f.v. rįšherra og alžingismašur segir m.a. ķ Mbl ķ dag žar sem hann vitnar ķ nżlega yfirlżsingu UTR:

Verši grunnvirki yfir landamęri sett upp ķ framtķšinni hefur eftirlitsstofnun EFTA (ESA) įkvöršunarvald um mįlefni sem nį yfir landamęri, en ekki ACER.“

"Žetta oršalag er rakiš til ašlögunartexta sameiginlegu EESnefndarinnar nr. 93/2017, sem endurspeglar sjįlfstęši stofnana EFTA undir „tveggja stoša kerfi“ samningsins um Evrópska efnahagssvęšiš.
Sś setning, sem er skįletruš hér aš framan, stašfestir žaš sem ég hef haldiš fram aš įkvöršunarvald um orkumįlefni, sem nį yfir landamęri, veršur samkvęmt Evrópurétti og į EES svęšinu hżst ķ eftirlitsstofnun EFTA aš žvķ er Ķsland varšar."

tomasingi

3. Orkupakki ESB snżst ekki um sęstreng

Samžykki Alžingi Ķslendinga 3. Orkupakka ESB veršur ķslenska raforkan hluti af raforkumarkaši ESB (sem er uppbošsmarkašur), óhįš žvķ hvort lagšur veršur hingaš sęstrengur eša ei. Varan, ž.e. raforkan mun žį lśta lögmįlum markašarins og samkeppnislögum.

3. Orkupakkinn er jś markašspakki, eins og išnašarrįšherra hefur margoft bent į. Yfirstjórn ķslenska raforkumarkašarins veršur  žį ķ Ljubljana ķ  Slóvenķu en ekki hjį Orkustofnun, ekki hjį Landsvirkjun og ekki hjį Alžingi Ķslendinga. Į slķkum samkeppnismarkaši verša menn ekki lengi aš koma auga į stęrš og yfirburši Landsvirkjunar. Til hvers mun žaš leiša? Aušvelt er aš reikna žaš śt.

Hvers vegna į Ķsland aš verša hluti af sameiginlegum orkumarkaši ESB ef enginn er hér sęstrengur? Er ekki eitthvaš bogiš viš röksemdafęrsluna, einkum ef Ķsland er ķ fullum rétti til aš hafna orkupakkanum? Vilja Ķslendingar  erlend yfirrįš yfir raforkumarkaši og žar meš raforkuverši į Ķslandi? Ég held ekki.

Jón Bjarnason skrifar į bloggi sķnu:

"Svo vel žekki ég til ķ samningum viš ESB frį minni rįšherratķš  aš žar eru engir raunverlulegir fyrirvarar eša undanžįgur til ķ oršabók ESB.  

 


Martröš sjįlfstęšissinna

Enginn starfandi žingmašur var sjįanlegur į fyrirlestri norska (sjįlfskipaša fullveldissinnans) Mortens Harper ķ Hįskóla Ķslands ķ dag.

Ein mesta martröš sjįlfstęšissinna į Alžingi Ķslendinga nś, er aš standa frammi fyrir žvķ aš innleiša 3. orkupakka ESB žvert į vilja og yfirlżsingar grasrótarinnar, ž.e. kjósenda žeirra.

Megininntakiš ķ fyrirlestri Noršmannsins var aš bęši Noršmenn og Ķslendingar eru ķ fullum rétti aš hafna orkupakkanum skv. įkvęšum EES samningsins, en žaš vita menn en žrjóskast viš vegna eiginhagsmuna.

Spurning Noršmannsins til Ķslendinga er žessi: "Eru Ķslendingar reišubśnir aš afsala sér yfirrįšarétti yfir aušlindum Ķslands śtfyrir landsteinana?" Svari hver fyrir sig.
 
Svo mį benda mönnum į aš lesa gaumgęfilega kįsślu nr. 102.6 ķ EES samningnum.   

 

54523656_653232411780267_1550590774196830208_n
55491725_2165144053552819_1848475601174790144_n
54798551_577690022734939_7482609856071860224_n

 


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband